Rodyti po:thumbnail list viewtable list view
3084 €

Teleskopai / Mikroskopai

Jei norite stebėti žvaigždes ir planetas, tačiau neturite laiko studijuoti astronomijos plonybių, viskas nėra jau taip sudėtinga. Yra keletas paprastų patarimų, kaip pasirinkti teleskopą ir galų gale pamatyti kosmosą savo akimis.

Kad sėkmingai pasirinktumėte teleskopą, reikia žinoti, jog visų pirma teleskopai skiriasi savo konstrukcija, arba taip vadinama optine schema. Yra keletas teleskopų tipų, iš kurių visų pirma reikėtų išskirti refraktorius – linzinius teleskopus. Juose objektyvo vaidmenį atlieka linzių sistema. Refraktorių pliusais galima įvardinti didelį apžvalgos lauką, minimalus išsklaidomos šviesos kiekis, optikos priežiūros paprastumas. Iš minusų galima paminėti vieną pagrindinį – galimi šviesos iškraipymai. Dėl savo ypatumų refraktoriai yra optimalus pasirinkimas astronominiams stebėjimams mieste: jiems mažiausiai trukdo ryškus miestų apšvietimas. Juos galima naudoti stebėjimui antžeminiams objektams, taip pat Mėnuliui, netolimam kosmosui.

Savo išore refraktorius panašus į gana siaurą vamzdį, dažnai su siaura „uodegėle“  gale, kuri nukreipta į viršų. Ta uodegėlė – tai okuliaras, per kurį stebimi objektai.

Kitas teleskopų tipas – tai reflektoriai, arba veidrodiniai teleskopai. Čia objektyvo vaidmenį atlieka veidrodis. Reflektorių pliusai – tai tikslus spalvų perdavimas, aukštas šviesos jautrumo lygis. Yra ir minusų – reflektorius reikia periodiškai suderinti, jie užima gana daug vietos, jie yra gana sunkūs. Antra vertus, jų dėka galima pamatyti tolimojo kosmoso planetas ir kitus objektus.

Atpažinti teleskopą – reflektorių galima iš kelių požymių: vamzdis yra žymiai didesnio diametro, nei refraktoriuose, kuriuose vamzdis turi praktiškai vienodą plotą per visą ilgį, be to, reflektoriuose nėra „uodegėlės“.

Taip pat galima paminėti tarpinį variantą – Maksutovo-Šmito teleskopus. Juose objektyvą sudaro linzių ir veidrodžių sistema. Pastarosios sistemos privalumai – didelis šviesos jautrumas, platus apžvalgos laukas ir kompaktiškumas. Yra ir minusų – spalvų iškraipymas, gana ilga termostabilizacija. Šio tipo teleskopai yra populiarūs tarp astronomų – mėgėjų. Veidrodiniai linziniai teleskopai atpažįstami gana lengvai – jie turi patį trumpiausią vamzdį: maždaug 2 kartus trumpesnį, nei refraktoriai ir reflektoriai.

Be to, Maksutovo-Šmito teleskopai turi visiškai skirtingas galimybes. Daug kas priklauso nuo objektyvo dydžio. Kuo didesnis objektyvas, tuo didesni atrodys objektai, tačiau iki tam tikros ribos. Esant per dideliam objektyvui (30-40 cm įstrižainės) – vaizdas bus išplaukęs. Be to, tokie teleskopai labai jautrūs atmosferos reiškiniams. Optimalus objektyvas – 10-15 cm. Jei planuojama per teleskopą stebėti gamtoje, jis turi būti kompaktiškas, taigi šio tipo teleskopai puikiai tam tinka. Refratoriai taip pat tiks, tačiau jam prireiks blendos objektyvo apsaugojimui. Reflektoriai yra per daug dideli ir sunkūs, kad tiktų tokiai pramogai.

Savo ruožtu, mikroskopus galima suskirstyti į kelias kategorijas: skirti švietimo tikslams (juos dar vadina vaikų arba mokykliniais dėl jų paprastumo), skaitmeniniai mikroskopai, kurie net tik parodo, tačiau ir fotografuoja ar filmuoja; taip pat laboratoriniai mikroskopai, kurių dėk atliekami konkretūs tyrimai mokslo, medicinos, pramonės srityse. Yra ir mikroskopų su USB lizdu, kuris tuo metu gali atlikti ir web kameros vaidmenį.