Rodyti po:thumbnail list viewtable list view
10219 €
1777 €
55424 €
45040 €
2592 €
6201 €
1.11090 €

RAID kontroleriai

RAID kontroleriai, tarpu kurių gamintojų galima paminėti kompanijas IBM, HP, LSI Logic, Fujitsu, ACC, Dell, Intel, Logilink, iTec, Cisco, Digitus, Adaptec, Delock, Lacie, OCZ, yra masyvas iš kelių diskų, kurie valdomi kontrolerio, susieti bendro duomenų perdavimo kanalo, o operacinės sistemos atpažįstama kaip vieningas vienetas. Priklausomai nuo naudojimo masyvo tipo galima išgauti norimą spartos ir patikimumo lygį. RAID masyvas skirtas informacijos/duomenų saugojimo patikimumui ir/arba greičio padidinimui.

RAID diskų masyvas (jei tai nėra RAID 0) lieka įvairių programų matomas ir veikiantis net vienam ar net keliems diskų sugedus. Jei sugedus diskui, duomenys neprarandami, speciali įranga paprastai leidžia sugedusį kaupiklį tiesiog pakeisti jo neišjungiant (prarastai kaupiklio turinys automatiškai atkuriamas darbo metu). RAID leidžia padidinti produktyvumo lygį bei kurti labai didelės talpos „virtualius diskus“, didesnius nei galimi pagaminti fiziniai diskai. RAID jungimo schemos tradiciškai žymimos numeriais ir vadinamos „lygiais“.

RAID masyvui sukurti pasitelkiama tiek operacinė sistema, tiek ir specialūs kontroleriai. Operacinės sistemos palaikomas RAID masyvas naudoja procesoriaus resursus, tačiau atskiri kontroleriai (paprastai su PCI-Express sąsaja) dažnai būna brangūs. Skirtingos kompanijos naudoja skirtingus formatus tiems patiems RAID lygiams pasiekti, todėl sugedusį kontrolerį paprastai galima pakeisti tik tokiu pačiu arba labai panašiu, tuo tarpu ta pati operacinė sistema gali skaityti seną masyvą ir kitokiame kompiuteryje. RAID kontroleris būtinas, jei diskų yra daugiau nei pagrindinė plokštė turi jungčių jiems prijungti. Specialus duomenų saugojimo metodas leidžia turėti dešimtis diskų, kurie per tarpines plėtimo schemas jungiami prie RAID kontrolerio.

Nors kai kurios RAID schemos galimos jau su dviem diskais, serveriai paprastai naudojama daugiau. RAID paprastai kuriamas su vienodais ar bent jau vienodos talpos diskais. RAID (dažniausiai RAID 1) naudojama ir asmeniniuose kompiuteriuose, jei labai svarbu neprarasti duomenų sugedus diskui.

Šiuo metu yra pristatyti maždaug dešimt RAID masyvų tipų, kurie oficialiai naudojami visoje kompiuterių industrijoje. RAID 0 – diskų masyvas, kuris labai padidina greitį, tačiau jo patikimumo lygis yra labai žemas (sugedus vienam diskui, praktiškai galima prarasti didžiąją dalį duomenų. Tokio tipo masyve turi būti mažiausiai du kaupikliai. RAID 1 dar vadinamas „veidrodiniu“, kadangi jame naudojami mažiausiai du kietieji diskai, kuriuose dubliuojami duomenys. Tokio masyvo duomenų skaitymo sparta paprastai didelė, tačiau įrašymo greitis ribojamas vieno kieto disko sparta. Sugedus vienam diskui, duomenys išlieka kitame diske, taigi pasiekiamas didelis patikimumas.

RAID 5 masyvas numato mažiausiai trijų diskų įdiegimą, visuose juose saugojama nedidelė dalis kituose diskuose esančių duomenų. Šiuo atveju duomenys neprarandami sugedus vienam (bet kuriam) iš diskų. RAID 10 masyvas numato, kad yra prijungiami RAID 1 („veidrodinis“) masyvai ir iš jų sukuriamas RAID 0, kuris pasižymi dideliu produktyvumo lygiu (tiek aukštu duomenų įrašymu, tiek ir skaitymu).