Rodyti po:thumbnail list viewtable list view
item photo
Terminaliniai klientai HP t620 WES 8 4C 16GF/4GR ES VGA TC
35602 €
28249 €

Terminaliniai kompiuteriai

Terminalinis klientas, arba plonasis klientas (thin client) kompiuterių srityje reiškia kompiuteriai tinkle su kliento – serverio arba terminaline architektūra, kai vartotojo kompiuteris pagrinde reikalingas tam, kad prisijungtų prie serverio, kuris ir atlieka visas skaičiavimų užduotis, tuo tarpu terminalinis klientas skirtas tam, kad prie jo būtų prijungti monitoriai, įvesties įrenginiai (pelės, klaviatūros). Terminalinio kompiuterio pavyzdžiu galima laikyti kompiuterį su interneto naršykle, kuri naudojama darbui su internetinėmis aplikacijomis.

Terminaliniu klientu gali būti apibūdinamas labai platus spektras kompiuterių bei programinės įrangos, kuriuos vis tik apjungia vienas bendras požymis: galimybė dirbti terminaliniu režimu. Tokiu būdu, darbui su plonaisiais klientais būtinas terminalinis serveris. Terminaliniai klientai paprastai skirias nuo didelių, „storų“ kompiuterių, kurie gali informaciją apdoroti ir be serverių pagalbos, pastaruosius panaudodami tik kaip informacijos talpinimo ir saugojimo vietą.

Kalbant apie konkrečius aparatinius įrenginius, reikia išskirti aparatinius terminalinius sprendimus su Linux arba Microsoft Windows operacinės sistemos – tai yra specializuoti įrenginiai, kurie iš principo skiriasi nuo tradicinių asmeninių kompiuterių. Aparatiniai plonieji klientai paprastai neturi kieto disko, naudoja specialią lokalią operacinę sistemą (kurių viena pagrindinių užduočių yra susijungti su terminaliniu serveriu darbui su vartotojais), neturi savyje judančių detalių, turi specialius, dažniausiai visiškai nedidelius  korpusus ir pasyvią aušinimo sistemą, t.y. jokių ventiliatorių.

Kad būtų padidintas terminalinių klientų funkcionalumas, gamintojai paprastai pastorina jų korpusą, suteikia galimybę dirbti autonominiu režimu (atsiranda įdiegtas akumuliatorius), tačiau pagrindinė savybė išsaugoma – darbas su nutolusiu terminaliniu serveriu. Kai terminaliniame klientai atsiranda judančių dalių (pavyzdžiui, kietieji diskai), atsiranda galimybė darbuotis lokaliai, taigi plonieji nešiojami kompiuteriai dažniausiai praranda terminalinio kompiuterio statusą ir tampa universaliu asmeniniu kompiuteriu, kurios produktyvumo lygis vis tik yra labai nedidelis, kadangi jis nuo pat pradžių buvo projektuojamas taip, kad jo darbą atliktų serveris.

Terminalinis klientas daugumoje atvejų pasižymi minimalia aparatine konfigūracija, vietoj kieto disko paprastai įdiegiami DOM moduliai, NAND Flash atmintis ar atminties kortelės (CF arba SD), kuriuose diegiama specializuota operacinė sistema, tačiau ji užima labai nedaug vietos, o pats duomenų kaupiklis yra labai mažos talpos. Kai kuriais atvejais terminalinis klientas „pasikrauna“ operacinę sistemą per tinklą iš serverio, o tam naudojami protokolai PXE, DHCP, BOOTP, TFTP ir RIS.

Taip pat iš naudojamų protokolų galima paminėti UNIX sistemose naudojamą X11, Telnet, SSH (daugelyje platformų naudojamą apsaugotą Telnet analogą), Citrix ICA, IPsec, Microsoft Windows naudojamą RDP, skirtą nuotoliniam darbui su grafine vartotojo sąsaja ir daugelis kitų. Lietuvoje dažniausiai sutinkama kompanijos HP produkcija, tokie terminaliniai klientai gali turėti ARM, VIA arba AMD procesoriai su specialią programinę įrangą.